numarinti

numarinti
numarìnti tr. 1. K, Skr, Stk prie mirštančio būnant sulaukti jo mirties: Numarinome žmogelį, numarinę palaidojom Gr. Sūnus motiną ant savo rankų numarìno Žvr. 2. netekti, prarasti (mirus): Numarinau patį, pačią, tėtelį, močiutę B. Juk kiek aš numarináu: tėvas, motina, keturi vaikai i vyras Plik. | refl. tr.: Sakiau, jau nusmarysiu vaiką Mrs. 3. 429, R352, Krs, Mrk atimti gyvybę, padaryti mirusį, negyvą: Kap ką iš senesnių [gripas] numarino Gs. Musėlę rankoj numarìnti K. Jie nusprendė nebeleisti jo iš to urvo ir badu numarinti J.Balč. Ans tave numarìns greitai, t. y. atlaikys, bo jojo ranka mari J. [Atvašės] išsurba medžiui sulą, pasilpnina jį ir an galo numarina S.Dauk. Tokie nedorumai piktesniais yra už žoles numarinančias I. Truputį ko neužmušė, ko nenumarino SD10. Jisai yra, kuris numarina ir atgydžia DP357. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins, bus numarintas BB1Moz26,11. Be laiko ir daktarai nenumarina KrvP(Alv). | Nuodėmė … užmuša ir numarina dūšią VoK29. Mirtina nuodėmė, sunki, numarinanti dūšią SD345. | prk.: Numarinti užimtojo krašto ekonominį gyvenimą . Rūstūs žmonės ėjo ėjo ir tik keršto ugnį liejo… Man darželį numarino, gėles kardu išnaikino B.Sruog. Nuskandino numarino plieno ledžingėlę (pasagėlę – laimę) TDrVII45. | Gyvąjį cidabrą numarina į taukus (padaro nebejudrų) i[r] tepa galvas Šmk. ^ Geras žodis pasakytas numarintą atgaivina, iškrypusį ant tikro kelio atveda KrvP(Kdn). | refl.: Į senatvę apakęs ir iš sielvarto nusimarinęs badu EncVII981. 4. prk. sunaikinti, užgniaužti, nuslopinti (piktus troškimus, geidimus): Mokykis numarint savo nedorybes A.Baran. Prisakė anam, idant numarintų savyje piktą pageidimą brš. Numarink ir mūspi … dūmas bjaurias MKr6. Jei dvasia darbus kūno numarinsite, liksite gyvi DP553. Seną žmogų su visais jo panorėjimais numarint MP141. 5. numalšinti, nuslopinti: Troškuliui numarinti turėjau pasiėmęs vandens . Pilvai išdrimba kaip maišės, o apetitas lieka vis tiek nenumarintas Vaižg. Daug nevalgiau, tik badą numarinaũ Jnšk. Te plutukę, nor alkį numarýsi Al. Niekas neatsiliepė, kol numarino pirmą alkį . Džiūgausim greitai tėviškės soduos, sielvartą juodą jau numarinę S.Nėr. ^ Daina visas bėdas numarina, daina ūpą atgaivina KrvP(Srj). 6. smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Vos prisėdo Ilgis, kaip saldus miegas jį numarino V.Krėv. 7. išalkinti, nudvasinti: Gailu, numarins tave badu tie šykštukliai Žem. ^ Gaivina kap duona badu numarintą KrvP(Drsk). 8. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Numarìno bylą, tep ir liko Gs.
◊ juokaĩs numarìnti labai įjuokinti: Ko gera, jūs kada nors mus juokais numarinsite .
kir̃mėlę (kir̃miną) numarìnti šiek tiek užvalgyti, užgerti, nuraminti alkį, troškulį: O, jau numarinaũ kir̃mėlę Grž. Prašom, lenk, ponaiti, lenk kirminui numarinti Žem.
\ marinti; apmarinti; išmarinti; numarinti; pamarinti; primarinti; sumarinti; užmarinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • numarinti — numari̇̀nti vksm. Šùnį badù numari̇̀no …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmarinti — išmarìnti tr. 1. Š vieną po kito numarinti, aptarnauti mirštant: Aš išmarinaũ visus J. 2. netekti, prarasti (mirus): Kad tu, tėvai, išmarinęs visą penketą vaikų, nė šito nemyli Vaižg. Išmarinau tėvus, kur dingsiu? Šts. 3. SD415 padaryti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numarinimas — numarìnimas sm. (1) 1. → numarinti 1: A nebuvai nuvažiavęs an to numarìnimo? Eig. 2. SD380, VoK52 → numarinti 4: Čionai nū vadina numarinimu sąnarių žemės (kūno) MP162. 3. refl. rš susilaikymas, atsisakymas nuo malonumų. marinimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamarinti — pamarìnti žr. numarinti: 1. K. 2. I, J, Lkš Ar nesakeis pačią pamarinęs, ar nerodei vaikų? Žem. Iki karo ji jau buvo turėjusi keletą vaikų ir visus pamarinusi I.Simon. Pakol rugius sumalino, patį pamarino JV1096. | refl. tr.: Pasimarinau savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • amžinastis — sf. (1) amžinybė, amžinumas: Skiriu tau širdį, visą metų eilę, aš tau garsais iš amžinasties giedu V.Mont. Žmogaus amžius ne amžinastis Kltn. Juk amžinastį negyvensi Vv. ◊ amžinastyje gyventi būti mirusiam: Kaži ar amžinasty gyvẽna, ar an šio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • amžinatilsis — amžinãtilsis sm. (ppr. acc.) (1) bažn. kalbant apie mirusįjį: Viskas ėjo tokia pat lygia vaga, kaip ir amžinatilsį tėvo nabašninko dienomis Vaižg. Amžinãtilsį mamunytė vis taip sakydavo Všk. Matyt, amžinatilsis bus jai pasakęs, kad pas mus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”